ŽOLINĖS

Tai pati seniausia ir garbingiausia

Žolìnė (Žõlinė) švenčiama rugpiūčio 15 d. Dar vadinama Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmėmis. Šventės ištakos – Jeruzalė, IV a. pab. (Rytų Bažnyčioje šventės pavadinimas Dormitio – „Užmigimas“). Tai pati seniausia ir garbingiausia šv. Marijos šventė.

Žolinės atlaidai

Didžiausi Žolìnės atlaidaĩ Lietuvoje vyksta Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje. Meldžiamasi prie stebuklingo Dievo motinos su kūdikiu paveikslo.
Žolinės atlaidai Pivašiūnuose vyksta 8 dienas. Kasdien meldžiamasi vis kita intencija – už dvasininkus, katechetus, mokytojus, „Carito“ darbuotojus, už ligonius, šeimas ir jaunimą. Atlaidų metu teikiamas Sutvirtinimo sakramentas. Pagrindinę atlaidų dieną (08 15 d) yra šventinami žolynai, taip pat duona bei vaisiai; šią dieną yra meldžiamasi už Lietuvos žemdirbius. Atlaiduose kasmet lankosi aukštų Katalikų Bažnyčios hierarchų. 2006 m. Šv. Mišias koncelebravo apaštalinis nuncijus arkivyskupas Pėteris Stephanas Zurbrigenas, Popiežius Benediktas XVI atsiuntė telegramą (Kaišiadorių vyskupijos 80 metinių įkūrimo proga), kurioje išreiškė apaštalinį palaiminimą.

Istorija

Vakaruose ji minima nuo VI-VII a. Lietuvoje liaudiškas šios šventės pavadinimas – Žolinė, kadangi per iškilmingas šventės Mišias šventinami žolynai. Žolinės atlaidai vyksta Kabeliuose (Varėnos raj.), Krekenavoje (Panevėžio raj.), Raseiniuose, Pivašiūnuose (Alytaus raj.), Pažaislyje (Kaunas), Rumšiškėse, Šimonyse (Kupiškio raj.), Panemunyje (Rokiškio raj.), Surdegyje (Anykščių raj.), Zarasuose, Gelgaudiškyje (Šakių raj.), Pašaltuonyje (Jurbarko raj.), Veliuonoje (Jurbarko raj.). Pasakojama, kad apaštalai atidarę Marijos kapą, nerado jos kūno – tik gėles. 1950 m. popiežius Pijus XII, tikėjimą, kad Marija buvo paimta į Dangų su siela ir kūnu paskelbė kaip dogmą.

Tai pati seniausia ir garbingiausia

Žolinė – atsisveikinimo su vasara ir padėkos Žemei už derlių šventė. Per Žolines kaip per Kūčias ar Velykas šeima turėtų susėsti prie vaišių stalo ir pabūti kartu. Vainikas – amžino rato simbolis
Kokia Žolinė be vainikų pynimo? Prieš vaišes ir pasisėdėjimus prie stalų, per šventę nepamirškime atiduoti pagarbos Žemei, padėkoti už šiųmetį derlių. Nusipinkime vainikų, prisiskinkime žolynų, papuoš- kime bažnyčią, pasimelskime.

Mūsų senoliai mokėjo švęsti Žolinę, jai skirdavo visą savaitę. Tai giminių susiėjimo, šeimos šventė. Visą savaitę būdavo rengiami susitikimai.
Rašytiniuose šaltiniuose galima aptikti duomenų, kad senovėje per Žolinę lietuviai pindavo vainikus. Vainikas simbolizuoja ratą, jo gili prasmė. Namą pastatę iškelia vainiką, sportininkui nugalėtojui ant kaklo užkabina vainiką, senovėje vainiką dovanodavo per vardadienius. Vainikas žymi amžinybę, nesibai­giantį ratą.

Pagal seną tradiciją per Žolinę reikėtų su­sitikti su giminėmis, o pagal šventinės dienos orus galima nuspėti, koks bus ruduo. Pasak etnologo L. Klimkos, Žolinė – bažnytinė šven­tė – Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena. Kaip ir kitos religinės šventės, Žolinė turi labai daug tautinių papročių. Mūsų tautinių papročių esminis požymis – glaudūs ryšiai su tėviškės gamta. Etnologo teigimu, senovėje neabejotinai buvo ir Der­liaus šventė, nes apie Žolinę žmonės nuimdavo derlių. Nuėmus derlių, būdavo proga susirinkti ir pirmuosius derliaus grybšnius aukoti Dievams. Žolinė buvo pirmoji derliaus šventė po pirmojo der­liaus nuėmimo. Su tuo susijusi labai graži tradicija, kuri paskui pritapo ir prie bažnytinės šventės – tai giminės susirinkimas.

Šaltinis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.